rynkytys

Wikisanakirjasta

Suomi[muokkaa]

Substantiivi[muokkaa]

rynkytys (39)

  1. rynkyttäminen

Ääntäminen[muokkaa]

  • IPA: /ˈryŋkyt̪ys/
  • tavutus: ryn‧ky‧tys

Taivutus[muokkaa]

Taivutus
sijamuoto yksikkö monikko
kieliopilliset sijamuodot
nominatiivi rynkytys rynkytykset
genetiivi rynkytyksen rynkytysten
rynkytyksien
partitiivi rynkytystä rynkytyksiä
akkusatiivi rynkytys;
rynkytyksen
rynkytykset
sisäpaikallissijat
inessiivi rynkytyksessä rynkytyksissä
elatiivi rynkytyksestä rynkytyksistä
illatiivi rynkytykseen rynkytyksiin
ulkopaikallissijat
adessiivi rynkytyksellä rynkytyksillä
ablatiivi rynkytykseltä rynkytyksiltä
allatiivi rynkytykselle rynkytyksille
muut sijamuodot
essiivi rynkytyksenä rynkytyksinä
translatiivi rynkytykseksi rynkytyksiksi
abessiivi rynkytyksettä rynkytyksittä
instruktiivi rynkytyksin
komitatiivi rynkytyksine-
+ omistusliite
vartalot
vokaalivartalo rynkytykse-
heikko vartalo -
vahva vartalo -
konsonantti-
vartalo
rynkytys-

Etymologia[muokkaa]

johdos verbistä rynkyttää (rynkyt- + -ys)

Käännökset[muokkaa]

Aiheesta muualla[muokkaa]