syyllisyys

Wikisanakirjasta

Suomi[muokkaa]

Substantiivi[muokkaa]

syyllisyys (40)

  1. se, että on syyllinen

Ääntäminen[muokkaa]

  • IPA: /ˈsyːlːisyːs/
  • tavutus: syyl‧li‧syys

Taivutus[muokkaa]

Taivutus
sijamuoto yksikkö monikko
kieliopilliset sijamuodot
nominatiivi syyllisyys syyllisyydet
genetiivi syyllisyyden syyllisyyksien
partitiivi syyllisyyttä syyllisyyksiä
akkusatiivi syyllisyys;
syyllisyyden
syyllisyydet
sisäpaikallissijat
inessiivi syyllisyydessä syyllisyyksissä
elatiivi syyllisyydestä syyllisyyksistä
illatiivi syyllisyyteen syyllisyyksiin
ulkopaikallissijat
adessiivi syyllisyydellä syyllisyyksillä
ablatiivi syyllisyydeltä syyllisyyksiltä
allatiivi syyllisyydelle syyllisyyksille
muut sijamuodot
essiivi syyllisyytenä syyllisyyksinä
translatiivi syyllisyydeksi syyllisyyksiksi
abessiivi syyllisyydettä syyllisyyksittä
instruktiivi syyllisyyksin
komitatiivi syyllisyyksine-
+ omistusliite
vartalot
vokaalivartalo -
heikko vartalo syyllisyyde-
vahva vartalo syyllisyyte-
konsonantti-
vartalo
syyllisyyt-

Etymologia[muokkaa]

sanan syyllinen vartalosta syyllis- ja suffiksista -yys

Käännökset[muokkaa]

Liittyvät sanat[muokkaa]

Yhdyssanat[muokkaa]

Aiheesta muualla[muokkaa]