koroke
Siirry navigaatioon
Siirry hakuun
Suomi[muokkaa]
Substantiivi[muokkaa]
- rakennettu tasanne, joka on ympäristöään korkeammalla
- puhujakoroke
Ääntäminen[muokkaa]
- IPA: /ˈkorokeˣ/
- tavutus: ko‧ro‧ke
Taivutus[muokkaa]
Taivutus | ||
---|---|---|
sijamuoto | yksikkö | monikko |
kieliopilliset sijamuodot | ||
nominatiivi | koroke | korokkeet |
genetiivi | korokkeen | korokkeiden korokkeitten |
partitiivi | koroketta | korokkeita |
akkusatiivi | koroke; korokkeen |
korokkeet |
sisäpaikallissijat | ||
inessiivi | korokkeessa | korokkeissa |
elatiivi | korokkeesta | korokkeista |
illatiivi | korokkeeseen | korokkeisiin |
ulkopaikallissijat | ||
adessiivi | korokkeella | korokkeilla |
ablatiivi | korokkeelta | korokkeilta |
allatiivi | korokkeelle | korokkeille |
muut sijamuodot | ||
essiivi | korokkeena | korokkeina |
translatiivi | korokkeeksi | korokkeiksi |
abessiivi | korokkeetta | korokkeitta |
instruktiivi | – | korokkein |
komitatiivi | – | korokkeine- + omistusliite |
Käännökset[muokkaa]
2. puhujakoroke
Ks. puhujakoroke |