vääntäytyvä
Suomi[muokkaa]
Verbi[muokkaa]
vääntäytyvä
- (taivutusmuoto) aktiivin partisiipin preesens verbistä vääntäytyä
Taivutus
Taivutus | ||
---|---|---|
sijamuoto | yksikkö | monikko |
kieliopilliset sijamuodot | ||
nominatiivi | vääntäytyvä | vääntäytyvät |
genetiivi | vääntäytyvän | vääntäytyvien (vääntäytyväin) |
partitiivi | vääntäytyvää | vääntäytyviä |
akkusatiivi | vääntäytyvä; vääntäytyvän | vääntäytyvät |
sisäpaikallissijat | ||
inessiivi | vääntäytyvässä | vääntäytyvissä |
elatiivi | vääntäytyvästä | vääntäytyvistä |
illatiivi | vääntäytyvään | vääntäytyviin |
ulkopaikallissijat | ||
adessiivi | vääntäytyvällä | vääntäytyvillä |
ablatiivi | vääntäytyvältä | vääntäytyviltä |
allatiivi | vääntäytyvälle | vääntäytyville |
muut sijamuodot | ||
essiivi | vääntäytyvänä | vääntäytyvinä |
translatiivi | vääntäytyväksi | vääntäytyviksi |
abessiivi | vääntäytyvättä | vääntäytyvittä |
instruktiivi | – | vääntäytyvin |
komitatiivi | – | vääntäytyvine |