järkkäävä
Suomi[muokkaa]
Verbi[muokkaa]
järkkäävä
- (taivutusmuoto) aktiivin partisiipin preesens verbistä järkätä
Taivutus
Taivutus | ||
---|---|---|
sijamuoto | yksikkö | monikko |
kieliopilliset sijamuodot | ||
nominatiivi | järkkäävä | järkkäävät |
genetiivi | järkkäävän | järkkäävien (järkkääväin) |
partitiivi | järkkäävää | järkkääviä |
akkusatiivi | järkkäävä; järkkäävän | järkkäävät |
sisäpaikallissijat | ||
inessiivi | järkkäävässä | järkkäävissä |
elatiivi | järkkäävästä | järkkäävistä |
illatiivi | järkkäävään | järkkääviin |
ulkopaikallissijat | ||
adessiivi | järkkäävällä | järkkäävillä |
ablatiivi | järkkäävältä | järkkääviltä |
allatiivi | järkkäävälle | järkkääville |
muut sijamuodot | ||
essiivi | järkkäävänä | järkkäävinä |
translatiivi | järkkääväksi | järkkääviksi |
abessiivi | järkkäävättä | järkkäävittä |
instruktiivi | – | järkkäävin |
komitatiivi | – | järkkäävine |