Polygon

Wikisanakirjasta
Katso myös: polygon

Saksa[muokkaa]

Substantiivi[muokkaa]

Taivutus
sijamuoto yksikkö monikko
nominatiivi das Polygon die Polygone
akkusatiivi das Polygon die Polygone
datiivi dem Polygon den Polygonen
genetiivi des Polygons der Polygone
13

Polygon n. (monikko Polygone)

  1. (geometria) monikulmio, polygoni

Ääntäminen[muokkaa]

  • IPA: [polyˈɡoːn], mon. [polyˈɡoːnə]