Siirry sisältöön

Polygon

Wikisanakirjasta
Katso myös: polygon

Saksa

[muokkaa]

Substantiivi

[muokkaa]
Taivutus
sijamuotoyksikkömonikko
nominatiividas Polygondie Polygone
akkusatiividas Polygondie Polygone
datiividem Polygonden Polygonen
genetiivides Polygonsder Polygone
13

Polygon n. (monikko Polygone)

  1. (geometria) monikulmio, polygoni

Ääntäminen

[muokkaa]
  • IPA: [polyˈɡoːn], mon. [polyˈɡoːnə]