Siirry sisältöön

imperator

Wikisanakirjasta

Latina

[muokkaa]

Substantiivi

[muokkaa]
Taivutus
sijamuoto yksikkö monikko
nominatiivi imperātor imperātōrēs
akkusatiivi imperātōrem imperātōrēs
genetiivi imperātōris imperātōrum
datiivi imperātōrī imperātōribus
ablatiivi imperātōre imperātōribus

imperātor m. (3)

  1. ylipäällikkö
  2. hallitsija, yksinvaltias
  3. keisari

Serbia

[muokkaa]

Substantiivi

[muokkaa]

impèrātor m. (kyrillinen император)

  1. keisari
    Prvi rimski imperator Oktavijan Avgust

Ääntäminen

[muokkaa]
  • IPA: /im'pěraːtor/

Taivutus

[muokkaa]
yksikkö monikko
nominatiivi imperator imperatori
genetiivi imperatora imperatora
datiivi-lokatiivi imperatoru imperatorima
akkusatiivi imperatora imperatore
vokatiivi imperatore imperatori
instrumentaali imperatorom imperatorima