Anruf

Wikisanakirjasta

Saksa[muokkaa]

Substantiivi[muokkaa]

Taivutus
sijamuoto yksikkö monikko
nominatiivi der Anruf die Anrufe
akkusatiivi den Anruf die Anrufe
datiivi dem Anruf den Anrufen
genetiivi des Anrufes
des Anrufs
der Anrufe
41

Anruf m. (monikko Anrufe)

  1. puhelu

Etymologia[muokkaa]

verbin anrufen vartalosta anruf-

Liittyvät sanat[muokkaa]

Synonyymit[muokkaa]

Aiheesta muualla[muokkaa]

  • Anruf Dudenissa (saksaksi)