tuokio

Wikisanakirjasta

Suomi[muokkaa]

Substantiivi[muokkaa]

tuokio (3)

  1. hetki, lyhyt aika

Ääntäminen[muokkaa]

  • IPA: /ˈt̪uo̯kio/
  • tavutus: tuo‧ki‧o

Taivutus[muokkaa]

Taivutus
sijamuoto yksikkö monikko
kieliopilliset sijamuodot
nominatiivi tuokio tuokiot
genetiivi tuokion tuokioiden
tuokioitten
partitiivi tuokiota tuokioita
akkusatiivi tuokio;
tuokion
tuokiot
sisäpaikallissijat
inessiivi tuokiossa tuokioissa
elatiivi tuokiosta tuokioista
illatiivi tuokioon tuokioihin
ulkopaikallissijat
adessiivi tuokiolla tuokioilla
ablatiivi tuokiolta tuokioilta
allatiivi tuokiolle tuokioille
muut sijamuodot
essiivi tuokiona tuokioina
translatiivi tuokioksi tuokioiksi
abessiivi tuokiotta tuokioitta
instruktiivi tuokioin
komitatiivi tuokioine-
+ omistusliite
vartalot
vokaalivartalo tuokio-
heikko vartalo -
vahva vartalo -
konsonantti-
vartalo
-

Käännökset[muokkaa]

Liittyvät sanat[muokkaa]

Yhdyssanat[muokkaa]

opetustuokio, tuokiokuva

Aiheesta muualla[muokkaa]

  • tuokio Kielitoimiston sanakirjassa