pälyilijä
Suomi[muokkaa]
Substantiivi[muokkaa]
pälyilijä (12)
Taivutus[muokkaa]
Taivutus | ||
---|---|---|
sijamuoto | yksikkö | monikko |
kieliopilliset sijamuodot | ||
nominatiivi | pälyilijä | pälyilijät |
genetiivi | pälyilijän | pälyilijöiden pälyilijöitten (pälyilijäin) |
partitiivi | pälyilijää | pälyilijöitä |
akkusatiivi | pälyilijä; pälyilijän |
pälyilijät |
sisäpaikallissijat | ||
inessiivi | pälyilijässä | pälyilijöissä |
elatiivi | pälyilijästä | pälyilijöistä |
illatiivi | pälyilijään | pälyilijöihin |
ulkopaikallissijat | ||
adessiivi | pälyilijällä | pälyilijöillä |
ablatiivi | pälyilijältä | pälyilijöiltä |
allatiivi | pälyilijälle | pälyilijöille |
muut sijamuodot | ||
essiivi | pälyilijänä | pälyilijöinä |
translatiivi | pälyilijäksi | pälyilijöiksi |
abessiivi | pälyilijättä | pälyilijöittä |
instruktiivi | – | pälyilijöin |
komitatiivi | – | pälyilijöine- + omistusliite |
vartalot | ||
vokaalivartalo | pälyilijä- | |
heikko vartalo | - | |
vahva vartalo | - | |
konsonantti- vartalo |
- |
Käännökset[muokkaa]
1. pälyilevä henkilö
|