jyrinä
Katso myös: Jyrinä |
Suomi[muokkaa]
Substantiivi[muokkaa]
jyrinä (12)
- matalataajuinen, jonkin verran särkynyt ääni
- ukkosen jyrinä
Ääntäminen[muokkaa]
- IPA: /ˈjyrinæ/
- tavutus: jy‧ri‧nä
Taivutus[muokkaa]
Taivutus | ||
---|---|---|
sijamuoto | yksikkö | monikko |
kieliopilliset sijamuodot | ||
nominatiivi | jyrinä | jyrinät |
genetiivi | jyrinän | jyrinöiden jyrinöitten (jyrinäin) |
partitiivi | jyrinää | jyrinöitä |
akkusatiivi | jyrinä; jyrinän |
jyrinät |
sisäpaikallissijat | ||
inessiivi | jyrinässä | jyrinöissä |
elatiivi | jyrinästä | jyrinöistä |
illatiivi | jyrinään | jyrinöihin |
ulkopaikallissijat | ||
adessiivi | jyrinällä | jyrinöillä |
ablatiivi | jyrinältä | jyrinöiltä |
allatiivi | jyrinälle | jyrinöille |
muut sijamuodot | ||
essiivi | jyrinänä | jyrinöinä |
translatiivi | jyrinäksi | jyrinöiksi |
abessiivi | jyrinättä | jyrinöittä |
instruktiivi | – | jyrinöin |
komitatiivi | – | jyrinöine- + omistusliite |
vartalot | ||
vokaalivartalo | jyrinä- | |
heikko vartalo | - | |
vahva vartalo | - | |
konsonantti- vartalo |
- |
Liittyvät sanat[muokkaa]
Substantiivi[muokkaa]
jyrinä
- (taivutusmuoto) monikon essiivi sanasta jyrä